- alavinis
- alavìnis, -ė adj. (2) 1. iš alavo padarytas: Oniulės žiedelis sidabrinis, o Staselio žiedelis alavìnis Pls. Šovinys užtaisytas alavìnėm kulkomis Mrk. ║ alavu aptrauktas: Alavìnis popierius DŽ. 2. prk. sustingęs, negyvas (apie akis): Neparodė jokio nustebimo, pamatęs riebų raudoną veidą su išverstomis alavinėmis akimis rš. Alavinis žvilgsnis rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.
